žvilgterėjimas

žvìlgterėjimas sm. (1) K, NdŽ, žvil̃gterėjimas (1) Rtr, KŽ; Sut, N, Vd → žvilgterėti 1: Veizdėjimas, žvilgterėjimas SD349. Užteko žvilgterėjmo ant kūdikio ir širdis atsileido V.Kudir. Bet tamstos žvilgterėjimas gali padaryti mane turtingiausiu žmogum Ašb. Jos žvilgterėjmas Giedrei kiaurai per širdį ėjo J.Paukš. Didelį skaitlių griekų savo mažne kaip vienu žvilgterėjimu išvysta P. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius, šaudyklėms suteikti didę laimę M.Valanč.